Kas yra duomenų modelis?

Modeliai padeda pažinti

Norėdami geriau suprasti labai sudėtingą reiškinį ar geriau įsivaizduoti būsimą sudėtingą struktūrą – sukuriame modelį, supaprastintą tikrovės atspindį, turintį tik esmines, suvokimui reikalingas, savybes.

Jis padeda sukurti bendrą suvokimą.
Jis labai sudėtingą paverčia mažiau sudėtingu.
Jis padeda pamatyti ryšius tarp sudėtingos struktūros dalių.

Įvairiose disciplinose modelis – tai realaus reiškinio, proceso, struktūros, sistemos abstrakcija. Modelyje paliekamos tik tos savybes, kurios svarbios sprendžiamai problemai.
Wikipedia

Duomenų modeliavimas palengvina suvokimą

Verslo duomenų visuma gali atrodyti kaip chaotiška, įvairių struktūrų, tarpusavio sąveika.

Siekiant geriau suprasti kaip vieni duomenys yra susiję (ar nesusiję) su kitais, kaip iš atskirų duomenų šaltinių išgauti prasmingą informaciją pasitelkiami duomenų modeliavimo metodai.

Duomenų modeliavimas (angl. Data Modeling) – procesas, kurio metu sukuriama galimybė vizualiai ir fiziškai atvaizduoti duomenų struktūrą su jų dimensijomis, hierarchijomis, atributais bei rodikliais.

Įmonės duomenų modelis yra svarbiausias įrankis pradedant bet kokias duomenų iniciatyvas:

duomenų valdymo iniciatyvoms reikia žinoti kokius duomenis įmonė kaupia ir kur jie saugomi,
duomenų kokybės iniciatyvoms svarbu kas atsakingas už kokius duomenis ir kokios taisyklės taikomos,
verslo įžvalgų (BI) – ne tik kokius duomenis kaupia ir kur jie saugomis, bet ir kaip jie susiję, valdomi, atnaujinami ir pan.

Įmonės duomenų modelis turi peržengti vienos ar kelių duomenų bazių, programų, projektų ribas ir būti pagrindu bet kuriam duomenų projektui, sprendimui ar iniciatyvai, teikti bendrą terminologiją, konceptualius apibrėžimus, duomenis rodiklių skaičiavimui.

Jis turėtų būti neįtakojamas jokios sistemos ar programinės įrangos, nei to, kaip duomenys fiziškai išgaunami, saugomi ar pasiekiami.

Jo paskirtis – vienyti, formalizuoti ir pateikti įmonei svarbius dalykus. Jei įmonė vykdo projektus, tai svarbiausi duomenų modelio koncetai bus “Projektai“, “Užduotys“, “Darbuotojai“ ir t.t., nesvarbu, kad skirtingose duomenų bazėse šie elementai gali būti vadinami kitaip.

Įprastai duomenys yra dubliuojami įvairiose įmonės duomenų bazėse, apskaitos, verslo valdymo sistemose, todėl įmonės duomenų modelis ne tik vizualizuoja pagrindinius duomenis, ryšius tarp jų, bet ir leidžia sukurti bendrą semantinį sluoksnį, bendrą verslo terminų “žodynėlį“, kuris būtinas tolimesniame – informacijos kūrimo etape.

Organizacijos verslo duomenų modelis – verslo duomenų elementų ir jų tarpusavio ryšių atvaizdavimas vizualia išraiška.

Konceptualus modelis – komunikacijai

Pirmas žingsnis organizacijos duomenų modeliavime yra verslo terminų ir taisyklių apibrėžimas arba konceptualaus duomenų modelio sudarymas. Jo metu naudojant paprastus grafinius elementus aprašomi esminiai konceptai bei principai.

Konceptai (pvz.: “Projektas“, “Užsakovas“, “Vėluojantis projektas“ ir t.t.) apibrėžia įmonėje kuriamą bei vartojamą informaciją nepriklausomai nuo programinės įrangos įdiegimo apribojimų ir detalių.

Tai nėra detalus modelis, rekomenduojama maždaug 10-12 konceptų per funkcinę sritį.

Konceptualus verslo duomenų modelis skirtas verslo žmonių susikalbėjimui ir komunikacijai. Jis nusako apimtį, informacijos kontekstą, pagrindinius konceptus, kitaip tariant padeda suinteresuotoms pusėms pamatyti kontekste savo verslo duomenis su esminiais ryšiais.

Tuo pačiu konceptualus verslo modelis padeda:

vieningai apibrėžti naudojamus verslo terminus ir sudaryti jų žodyną,
suinteresuotoms pusėms geriau suprasti visą organizacijos verslo duomenų apimtį, geriau apibrėžti ir planuoti duomenų projektų iniciatyvas,
pagerina komunikaciją organizacijoje.

Vėliau pagal poreikį ir sprendžiamas užduotis gali būti sudaromi loginiai duomenų modeliai, jais paaiškinant ir detalizuojant verslo taisykles ir duomenų struktūras ir fiziniai duomenų modeliai, skirti techniniam įdiegimui duomenų bazėse.

Kuo svarbus duomenų modelio kūrimo procesas?

Įmonei duomenų modelio kūrimo procesas yra svarbus, nes jis verslui suteikia duomenų kiekio, srautų bei prasmės suvokimą.

Kasdieninėje veikloje ne visi ir ne visada turi laiko “pakelti galvą ir pažvelgti plačiau“, pamatyti bendresnį įmonės veiklos vaizdą. Taip pat suprasti kur gimsta duomenys, kur ir kiek kartų fiksuojami, kam naudojami, kokia infomacija pavirsta.

Didesnio paveikslo suvokimas yra svarbus ir užtikrinant duomenų valdymo, kokybės, atsakomybės, saugumo iniciatyvas.

Duomenų modelio kūrimo metu identifkuotos ir apibrėžtos verslo terminų sąvokos įneša aiškumo ir tvarkos, o tvarka yra valdymo pagrindas.

Skirtingai įvardinami, neaiškiai apibrėžti, klaidinantys terminai įneša papildomo chaoso, apsunkina suvokimą bei komunikaciją įmonės viduje.

Bendrai kuriamas duomenų modelis padeda bendrai sutarti kas yra kas, suprasti kiek ir kokių duomenų yra įmonėje, kaip jie gimsta, keliauja, kokios informacijos pagrindu tampa.

Didelis duomenų paveikslas yra pagrindas įmonės informacijos, atskaitomybės, verslo įžvalgų sistemų kūrimui, nes galima užtikrinti, vieningų, aiškių, verslui suprantamų sąvokų naudojimą.