“Dashboard“ projektavimo principai

Projektuojant verslo informacijos langus, Dashboard’us, svarbu nenukrypti nuo pagrindinių principų:

pateikiama tik koncentruota svarbiausia informacija,
turi būti apžvelgiama ir suvokiama akimirksniu,
jos pagrindu daromi sprendimai tikslų pasiekimui.

Todėl informacijos lange nesistengiama sutalpinti kuo daugiau duomenų, priešingai: paliekami tik patys svarbiausi, reikalingiausi duomenys.

Informacijos langas (angl. Dashboard) yra svarbiausios informacijos, reikalingos vieno ar kelių tikslų pasiekimui, vizualus pateikimas viename ekrane taip, kad informaciją būtų galima suvokti akimirksniu.
Stephen Few, “Rich Data, Poor Data“

Verslo informacijos sistemoje naudojamas terminas “Dashboard“ savo pavadinimą paveldi iš automobilių prietaisų skydelių, kur koncentruotai pateikiama svarbiausia informacija vairuotojui, suvokiama akimirksniu be papildomų laiko sąnaudų.

Auditorija diktuoja dizaino sprendimus

Kiekvienas straipsnis apie “Dashboard’ų“ kūrimą akcentuoja “pažink auditoriją“, “auditorija svarbiausia“ ir pan.

Kodėl?

Gavę užduotį sukurti “Dashboard’ą“ – turime galvoti ne kaip užpildyti ekraną diagramomis ar filtrais, o apie erdvę, kurioje tam tikri žmonės dirbs.

Tai bus ne tik informacijos pateiktis, bet ir žmonių darbo erdvė, kuria jie naudosis savo užduočių atlikimui ar tikslų pasiekimui. Jie neateis čia be tikslo.

Todėl projektuojant “Dashboard’ą“, kaip ir bet kokį informacijos sprendimą, turime galvoti:

kokie žmonės ir ką čia veiks,
kaip juos įgalinsime atlikti tai, dėl ko jie čia atėjo,
kaip jie judės aplinkoje tai darydami.

Vienokia darbo erdvė bus CEO, kitokia CFO ar analitikui, dar kitokia vadybininkui. Duomenys gali būti iš tų pačių šaltinių, bet skirsis detalumo lygis, vizualizacijų parinkimas, interakcijos poreikis ir kiti elementai.

Auditorija, jos poreikiai, netgi raštingumo lygis turi įtakos dizaino sprendimų pasirinkimui, siekiant padaryti produktą maksimaliai naudingu.

Bendrieji dizaino principai

Gerai suprojektuotas “Dashboard’as“ pasižymės paprastumu, aiškumu, nuoseklumu bei prasmingumu.

Bendrieji principai:

Paprastumas. Informacijos architekto darbas – perteikti sudėtingą informaciją paprastai. Jei “Dashboard’as“ atrodo sudėtingas – jis tiesiog blogai suprojektuotas.

Aiškumas. Geras “Dashboard’as“ turi aiškiai pristatyti reikiamą informaciją. Per 5 sekundes vartotojas turi suprasti jos tikslą ir kokius atsakymus galima rasti.

Prasmingumas. Pateikiama informacija turi būti prasminga vartotojui, padėti pasiekti jo tikslus.

Nuoseklumas. Tai apima informacijos išdėstymą, struktūrą, turinį. Visi elementai turi būti parinkti sąmoningai kurti aiškų, nuoseklų, suprantamą vaizdą ir formą.

Architektūriniai principai

Projektuojant Dashboard’us svarbiausi šie informacijos architektūros principai:

1. Hierarchija

Vizuali hierarchija kuriama šrifto, spalvų, tuščios erdvės pasirinkimais. Loginė – informacijos blokų išdėstymais puslapyje. Jos abi turi kurti vartotojui draugišką bei efektyvią aplinką.

Vizualios hierarchijos tikslas – vesti vartotoją prie reikiamos informacijos.

Ji kuriama:

mažinant dėmesio atkreipimo atributų (spalva, dydis, forma) kiekį. Ryškinama tik tai, kas svarbiausia,
naudojant tuščią erdvę struktūrai, blokų atskyrimui,
parenkant neutralias spalvas fonui, kad jis neužgožtų informacijos elementų.

2. Struktūra

Tai yra kaip informacija struktūrizuojama puslapyje ar/ir pagalbiniuose puslapiuose.

Informacijos struktūra paprastai atitinka verslo sritis ar klausimus, bet gali būti sąlygota ir konkrečių vartotojų poreikių ar būti verslo procesų dalis.

Pagrindinė taisyklė: pradžioje svarbiausios informacijos apžvalga, detalės pagal poreikį.

3. Grupavimas

Susijusi informacija grupuojama, pateikiama kartu. Tai palengvina vartotojams rasti atsakymus, palyginimus, pastebėti tendencijas.

4. Žymėjimas

Gerai suprojektuotame Dashboard’e žymos bus trumpos, aiškios bei nuoseklios per visas pateiktis ar diagramas.

5. Navigacija

Gerai apgalvoti navigacijos elementai padeda vartotojui surasti kelią į reikiamą informaciją.

Tai apima bendrą navigaciją, meniu punktus, nuorodas, detalizaciją (angl. drill through), pagalbinius langus (angl. tooltips).

6. Filtravimas

Filtrai yra Dashboard’o elementas ir svarbi architektūrinė dalis, leidžianti vartotojui pačiam tyrinėti duomenis. Jie turi būti parinkti taip, kad vartotojui būtų aišku ir lengva rasti reikiamą informaciją.

Projektavimo principai

Projektuojant Dashboard’ą svarbu laikytis tam tikrų taisyklių vizualizacijų, spalvų, šriftų, grafinių elementų pasirinkimui.

1. Tinkama vizualizacija kiekvienam rodikliui, duomenų grupei

Diagramos nėra iliustracijos. Jų pasirinkimą diktuoja duomenys ir auditorijos poreikis efektyviai gauti tam tikrą informaciją.

Verslo informacijos Dashboard’uose dažniausiai naudojamos vizualizacijos:

stulpelinės diagramos – grupių, kategorijų palyginimui (pardavimai laikotarpiais, pardavimai pagal kategorijas, TOP n produktai ir pan.),
linijinės diagramos – vizualizuoja tendencijas laike (valiutų kursų, indeksų kitimai, pan.),
lentelės – duomenų detalizavimui, savarankiškam darbui su duomenimis,
skritulinės diagramos – iliustruoti kategorijų santykį visumoje,
Gantt diagramos – vizualizuoti veiklas ir jų eigą.

Daugiau apie tinkamų vizualizacijų parinkimą: Kaip parinkti diagramą.

2 Tikslingas spalvų paletės pasirinkimas

Tikslingai parenkamos spalvos:

Puslapio fonui,
Diagramų fonui,
Tekstui, antraštėms,
Diagramoms,
Indikatoriams / aliarmo signalams,
Navigacijos elementams (mygtukai, rodyklės, t.t.).

Ryškios spalvos – vienas iš stipriausių hierarchijos elementų. Turi būti vartojamos tikslingai, nes į jas žvilgsnis kryps pirmiausiai.

Ryškiausiai žymimi navigacijos, aliarmo signalai. Pilka ir jos atspalviai – fonui ir/arba mažiau svarbiems elementams.

Kraštinės, linijos, ašys neryškinamos, neturi vyrauti diagramoje. Šie elementai priskiriami žemiausiam vizualinės hierarchijos lygiui.

Fonas neturi trikdyti. Verslo pateikčių fonams rekomenduojamas baltas, pilkas arba šviesiausias pasirinktos spalvinės paletės atspalvis.

Faktas visada ryškesnis už prognozę, planą, biudžetą.

Žalią ir raudoną spalvas reiktų vengti naudoti kaip pagrindinę diagramų ar kategorijų spalvą, jos tinka „gerai“, „blogai“ žymėjimui.

Pasirinkus tam tikrą spalvinį grupių, kategorijų žymėjimą, jis nuosekliai naudojamas visose diagramose ir puslapiuose.

3. Tekstas kuria aiškumą

Tekstas, antraštės, žymos sukuria duomenims kontekstą, be kurio būtų sudėtinga ar neįmanoma suvokti pateikties.

Visi grafiniai elementai (diagramos, duomenų kortelės, lentelės) turi turėti aiškias, jų esmę nusakančias antraštes.

Patariama naudoti dinamines antraštes, kurios pasako kokie filtrai pritaikyti.

Tekstas nuosekliai lygiuojamas. Dažniausiai rekomenduojama naudoti kairį lygiavimą, nes jis tinkamiausias skaitant iš kairės į dešinę.

Šis principas negalioja diagramos ašių pavadinimams.

Kelios rekomendacijos:

Nepalikite duomenų bazių pavadinimų – visada duomenis įvardinkite verslo kalba.
Visada maksimaliai sutrumpinkite ilgus, neaiškius aprašymus – tekstai turi būti trumpi, aiškūs, atitinkantys esmę.
Venkite pasukti tekstą ne horizontaliai – tai apsunkina skaitymą ir įneša netvarkingumo įspūdį dizainui.

Tekstui ne mažiau svarbus ir šrifto, bei jo spalvos, dydžio pasirinkimas.

Pagrindinės taisyklės:

svarbiausi elementai (aukščiausias hierarchijos lygis): šrifto dydis 2-3 kartus didesnis už pagrindinį tekstą,
antriniai elementai (žemesnis hierarchijos lygis): 1,5-2 kartus didesnis už pagrindinį tekstą,
žymos ir aprašymai – pagrindinio teksto dydis,
išnašos – šrifto dysis mažesnis už pagrindinį tekstą.

Pasirenkant teksto spalvą svarbu, kad išlaikytų gerą kontrastą su fono spalva ir būtų lengvai įskaitomas.

4. Skaičiai – svarbiausi elementai

Skaičiai turi būti pateikiami reikiamu tikslumu, dažniausiai apvalinami iki sveikos dalies, jei kitaip nereikalauja duomenų pobūdis.

Procentai pateikiami procentine, o ne dešimtaine išraiška (t. y. 25%, o ne 0,25). Dešimtainė dalis dažniausiai ribojama iki vieno skaičiaus po kablelio.

Procentiniam pokyčiui naudojami ženklai „+“ / „-„ arba atitinkamos rodyklės.

Diagramose reikėtų vengti skaičių kartu su tekstu (pvz. 100 tūkst.), tinkamesnis būdas perskaičiuoti ir pateikti vien skaičių, o antraštėje nurodyti kokiais vienetais pateikiama (pvz. „Pardavimai, tūkst. EUR“).

Tas pats galioja valiutos simboliams – nerašyti valiutos prie kiekvieno skaičiaus, o nurodyti antraštėje.

5. Tuščia erdvė – nematoma jėga, kurianti aiškumą

Projektuojant Dashboard’us reikia sutalpinti kuo daugiau informacijos į puslapio dydžiu apribotą ardvę.

Sprendžiant šį iššūkį dažniausiai paaukojama tuščia erdvė (angl. white space): tarpai tarp diagramų, antraščių, lentelių ir pan.

Tai didžiausia projektavimo klaida.

Lengviausiai dizaino ir estetikos įspūdis sukuriamas teisingai sutvarkius tuščią erdvę, suvienodinus tarpus tarp elementų, sukūrus vizualinę hierarchiją tuščios erdvės pagalba.

Vyraujanti taisyklė, kad 20-25% Dashboard erdvės turi būti tuščia.

Pagrindinė taisyklė: Dashboard’as visada turi tilpti viename puslapyje.

Informacija yra projektuojama

Duomenys dar nėra informacija.

Informacija yra tai ką vartotojas suprato iš tam tikra seka išdėstytų žodžių, skaičių bei grafinių elementų.

Tą darome projektuodami verslo informacijos Dashboard’ą: ant popieriaus ar skaitmeninio lapo (ekrane) išdėstome žodžius, skaičius, grafinius bei navigacinius elementus tam tikru eiliškumu, sukurdami tam tikrą struktūrą ir hierarchiją.

Tam, kad vartotojas galėtų lengvai interpretuoti sudėtingus duomenis ir gauti informaciją.

Taisyklės palaiko tvarką ir palengvina darbą informacijos vartotojams.

Taigi informacijos architektams svarbiausi pasirinkimai:

žodžiai,
skaičiai,
grafiniai elementai,
seka,
struktūra,
dėmesio atkreipimo priemonės,
navigacija,
paieška.

Dashboard’o projektavimo sėkmę ar nesėkmę lemia vertotojų elgesys.

Jei vartotojas jame surado sau reikalingus atsakymus: suprojektavome teisingai, jei ne – reikia grįžti į projektavimo stadiją.