Duomenys nekalba

Įdėjai daug pastangų kurdamas dashboard’ą ar analitinę ataskaitą. Sukūrei dešimtis vizualizacijų, KPI rodiklių, filtrų ir pjūvių. Viską kruopščiai sudėliojai į vieną ekraną.

Pristatydamas rezultatą tikiesi susidomėjimo, tačiau išgirsti:

“O kas iš to?“

“Ką čia turėčiau matyti?“

“Kokia išvada?“

Pažįstama situacija?

Daugelis duomenų analitikų ir vizualizacijų kūrėjų su tuo susiduria, ypač karjeros pradžioje. Dažnai pasiduodame iliuzijai, kad skaičiai kalbės patys už save. Todėl koncentruojamės į duomenų kiekį, sudėtingas diagramas ar spalvingą dizainą, vietoje to, kad padėtume auditorijai suprasti, ką tie duomenys reiškia.

Tai viena dažniausių klaidų.

Duomenys nėra informacija

Duomenys savaime yra neutralūs. Net ir pateikti lentelėje, KPI kortelėje ar diagramoje jie dar nėra informacija.

Pavyzdžiui, teiginys:

„Šio mėnesio pardavimai siekė 950 tūkst. eurų.“

Ar tai geras rezultatas?

Nežinome.

Tačiau pridėjus kontekstą situacija pasikeičia:

planuota pasiekti 1 mln. eurų;
pernai tuo pačiu laikotarpiu pardavimai siekė 820 tūkst. eurų;
augimas sudaro 16 %.

Staiga atsiranda prasmė. Atsiranda galimybė vertinti, lyginti ir priimti sprendimus.

Būtent taip duomenys tampa informacija.

Kontekstas – papildoma duomenų reikšminė aplinka, leidžianti gavėjui suprasti ir interpretuoti duomenis.

Lengva kūrėjui, sunku auditorijai

Kuriant verslo ataskaitas dažniausiai pasirenkamas vienas iš dviejų kelių.

Lengva kūrėjui, sunku auditorijai

Surenkami duomenys, sukuriamos vizualizacijos ir jos tvarkingai išdėliojamos puslapyje.

Visa kita paliekama auditorijai:

ieškoti svarbiausių faktų;
atlikti palyginimus;
suprasti priežastis;
atrasti išvadas.

Tokiu atveju didžioji darbo dalis perkeliama vartotojui.

Sunku kūrėjui, lengva auditorijai

Kūrėjas ne tik pateikia duomenis, bet ir padeda juos suprasti.

Jis:

pateikia reikalingus palyginimus;
išryškina nukrypimus;
parodo tendencijas;
pažymi svarbiausius signalus;
prideda reikalingų paaiškinimų.

Tokiu atveju auditorija greičiau supranta situaciją ir gali daugiau dėmesio skirti sprendimams, o ne informacijos paieškai.

Kitaip tariant, kuo daugiau interpretacinio darbo atlieka kūrėjas, tuo mažiau jo tenka auditorijai.

Interpretacija kuria informaciją

Dalis specialistų vengia interpretuoti duomenis, nes bijo būti subjektyvūs. Tačiau interpretacija nėra nuomonės primetimas.

Interpretacija yra konteksto suteikimas.

Kontekstas atsiranda per:

palyginimus;
tikslus ir planus;
istorines tendencijas;
išskirtas išimtis;
spalvinius indikatorius;
komentarus ir pastabas.

Visa tai kuria reikšminę aplinką, kuri leidžia auditorijai greičiau ir tiksliau suprasti pateikiamą informaciją.

Kodėl auditorija dažnai nemato to, ką matai tu?

Nes kūrėjas ir auditorija į tuos pačius duomenis žiūri skirtingai.

Kūrėjas mėnesius dirba su duomenimis, puikiai žino jų kilmę, struktūrą ir verslo kontekstą.

Tuo tarpu vadovas ar sprendimų priėmėjas dažnai turi vos kelias minutes.

Todėl klaidinga manyti, kad:

duomenys auditorijai įdomūs tiek pat, kiek kūrėjui;
auditorija skirs daug laiko analizei;
vartotojai savarankiškai pastebės svarbiausius signalus.

Dažniausiai taip nebūna.

Geros informacijos pateikties esmė

Informacijos dizainas nėra tik spalvų parinkimas, diagramų kūrimas ar puslapio išdėstymas.

Tikroji jo paskirtis yra padėti žmonėms greičiau ir tiksliau suprasti situaciją.

Todėl gerą verslo ataskaitą lemia ne vizualizacijų kiekis ir ne techninis sudėtingumas.

Ją lemia gebėjimas:

suprasti verslo kontekstą;
atsakyti į auditorijai svarbius klausimus;
išryškinti svarbiausius signalus;
nukreipti dėmesį ten, kur reikia.

Trumpai tariant, geras analitikas ne tik pateikia duomenis.

Jis padeda juos suprasti.

Nes duomenys nekalba.

Juos prakalbina žmogus.