Informacijos architekto darbas prasideda ne nuo technologijos, ne nuo diagramos pasirinkimo ir net ne nuo duomenų.

Jis prasideda nuo klausimo: Ką žmogus turi suprasti?

Kai ekrane, popieriaus lape ar prezentacijos skaidrėje išdėstome žodžius, skaičius, spalvas, diagramas ir kitus elementus, mes neperkeliame informacijos iš vienos vietos į kitą. Mes ją kuriame iš naujo.

Tos pačios lentelės duomenys skirtingose pateiktyse gali sukurti visiškai skirtingą supratimą. Vadinasi, informacija slypi ne pačiuose duomenyse, o jų organizavimo būde.

Informacija yra tai, ką vartotojas suprato iš tam tikra tvarka išdėstytų žodžių, skaičių ir grafinių elementų.

Todėl informacijos architektūra iš esmės yra pasirinkimų menas.

Kiekvienas pateikties elementas yra sprendimas, kuris daro įtaką galutinei vartotojo interpretacijai.

Kas lemia šiuos pasirinkimus?

Kuriant informaciją nėra universalaus sprendimo, tinkančio visoms situacijoms.

Tuos pačius duomenis skirtingoms auditorijoms dažnai reikia pateikti visiškai kitaip.

Pasirinkimus lemia:

• auditorija,
• paskirtis,
• kontekstas,
• informacijos sudėtingumas,
• naudojimo dažnumas,
• laikas sprendimui priimti,
• technologinė aplinka.

CEO skirtas dashboard’as dažniausiai pateiks dešimt kartų mažiau informacijos nei tas pats sprendimas analitikui.

Operatyvinis vadybininkas ieškos konkrečių veiksmų.

Finansų vadovas ieškos rizikų.

Akcininkas norės suprasti bendrą kryptį.

Informacijos architekto užduotis yra ne parodyti viską, ką žino, o parodyti būtent tai, ko konkrečiam žmogui reikia konkrečiu momentu.

Pagrindiniai informacijos architekto pasirinkimai

Nepriklausomai nuo technologijos ar pateikties tipo, informacijos architektas nuolat sprendžia aštuonis pagrindinius klausimus.

Žodžiai

Žodžiai kuria bendrą suvokimą.

Būtent jie apibrėžia, ką reiškia pateikiami duomenys ir kaip juos interpretuoti.

Priimami sprendimai dėl:

• terminų,
• rodiklių pavadinimų,
• antraščių,
• filtrų,
• pagalbinių aprašymų,
• paieškos raktažodžių.

Netinkamai parinkti žodžiai gali sunaikinti net ir techniškai nepriekaištingą ataskaitą.

Jei organizacija neturi bendro supratimo, kas yra „pajamos“, „klientas“ ar „projektas“, problemų neišspręs jokios technologijos.

Skaičiai

Skaičiai suteikia informacijai tikslumą.

Tačiau ne kiekvienas skaičius yra vienodai svarbus.

Reikia nuspręsti:

• kuriuos rodiklius rodyti,
• kaip juos apskaičiuoti,
• kokį tikslumą naudoti,
• su kuo lyginti,
• kaip formatuoti.

Dažnai informacijos vertę lemia ne pats skaičius, o kontekstas, kuriame jis pateikiamas ar lyginamas.

Elementai

Elementai yra priemonės informacijai perteikti.

Jais tampa:

• lentelės,
• diagramos,
• KPI kortelės,
• indikatoriai,
• piktogramos,
• tekstiniai blokai.

Skirtingi elementai geriausiai atlieka skirtingas užduotis.

Palyginimui tinka stulpelinė diagrama.

Tendencijai parodyti tinka linijinė.

Detaliam nagrinėjimui dažniausiai reikalinga lentelė.

Informacijos architekto užduotis yra parinkti tinkamiausią formą konkrečiai žinutei.

Seka

Informacijos pateikimo tvarka lemia, kaip vartotojas suvoks temą.

Dėmesys visada prasideda nuo kažko.

Todėl reikia nuspręsti:

• kas rodoma pirmiausia,
• kas rodoma vėliau,
• kokia turi būti naratyvo eiga.

Jeigu svarbiausia įžvalga paslėpta ekrano apačioje tarp mažiau svarbių elementų, vartotojas jos gali nepastebėti.

Struktūra

Struktūra organizuoja informaciją į logiškas grupes.

Ji padeda vartotojui atsakyti į klausimą:

Kur aš esu ir ką matau?

Struktūra apima:

• puslapių organizavimą,
• blokų grupavimą,
• prioritetų nustatymą,
• vizualinę hierarchiją.

Gera struktūra dažniausiai lieka nepastebėta.

Bloga struktūra pastebima iš karto.

Dėmesio atkreipimo priemonės

Žmogaus dėmesys yra ribotas.

Todėl būtina nuspręsti, ką vartotojas turi pamatyti pirmiausia.

Tam naudojami:

• spalviniai akcentai,
• kontrastas,
• dydis,
• forma,
• anotacijos,
• įspėjimai.

Jeigu viskas ryšku, niekas nėra svarbu.

Kuo daugiau akcentų naudojama, tuo mažiau jie veikia.

Navigacija

Navigacija tampa svarbi, kai informacija nebetelpa viename ekrane.

Reikia atsakyti į klausimą:

Kaip vartotojas judės informacijos erdvėje?

Tam naudojami:

• meniu,
• mygtukai,
• nuorodos,
• drill-through sprendimai,
• puslapių hierarchijos.

Gerai suprojektuota navigacija leidžia susitelkti į turinį, o ne į informacijos paiešką.

Paieška

Kai informacijos daug, vien navigacijos nepakanka.

Vartotojas turi turėti galimybę greitai rasti tai, ko ieško.

Tam naudojama:

• paieška,
• filtrai,
• kategorijos,
• žymos,
• metaduomenys.

Didėjant informacijos kiekiui paieška tampa ne mažiau svarbi už patį turinį.

Informacijos architekto užduotis

Ne kiekvienas projektas reikalauja spręsti visas šias problemas.

Kartais pakanka tinkamai sutvarkyti vieną diagramą.

Kartais tenka projektuoti šimtų puslapių informacijos ekosistemą.

Priklausomai nuo situacijos informacijos architektas sprendžia tokius klausimus:

• Kaip informaciją sutalpinti viename ekrane?
• Kaip sukurti kelių puslapių ataskaitą?
• Kaip organizuoti visą dashboardų rinkinį?
• Kaip skirtingoms auditorijoms pateikti tą pačią informaciją?
• Kaip užtikrinti patogią navigaciją?
• Kaip padėti vartotojams surasti reikiamą turinį?

Kuo didesnė sistema, tuo svarbesne tampa ne atskira vizualizacija, o bendras informacijos žemėlapis.

Nuo duomenų prie aiškumo

Daugelis žmonių mano, kad informacijos architektas kuria ataskaitas.

Iš tiesų jis kuria pažinimo erdves.

Jo užduotis nėra parodyti duomenis.

Jo užduotis yra padėti žmogui juos suprasti.

Todėl informacijos architektūra nėra diagramų, spalvų ar šriftų rinkinys.

Tai disciplina, kuri padeda paversti duomenis informacija, informaciją supratimu, o supratimą veiksmais.

Išryškinti struktūras ir nutiesti kelią. Štai pagrindinis informacijos architekto darbas vedant vartotoją nuo duomenų prie aiškumo.